- proguma
- próguma dkt.
.
.
proguma — sf. (1) NdŽ, progumà (3a) Kv 1. Kos193 nedidelė miško aikštė: Miške progumà iškirsta Tv. Proguma priaugusi žemuogių Tt. Paslauckinės (miško vardas) progumõ[je] gyvena kokie penki ūkininkai Jrb. Eik tiesiai tąj proguma i išeisi gerai Rm.… … Dictionary of the Lithuanian Language
brūkšma — sf. 1. brūkšnys, ruožas; dėmė: Išilga brūkšma ant stiklo, t. y. petmė J. 2. rėtmė, retuma, proguma: Brūkšma par audeklą išilgai, t. y. retmė J. Tas skietas be jokios brūkšmos, geras J … Dictionary of the Lithuanian Language
laukymė — laũkymė sf. (1) 1. Skd, Grg natūrali aikštė miške, medžių retuma girioje; proguma, prapleikė: Čia krūme, miške yra laũkymė, kur gal šienauti J. Girioje radome laũkymę, ir ten besiganąs didelis stirnų būrys Sr. Šitoje medėje daug laũkymių Yl.… … Dictionary of the Lithuanian Language
probrūkšmė — sf. (1) 1. Užv miško retuma, proguma. 2. pragiedrulis: Probrūkšmės gydruo[ja] Užv … Dictionary of the Lithuanian Language
progyma — progymà sf. žr. proguma 1: Miške progymà iškirsta – toki drūžė Tv … Dictionary of the Lithuanian Language
progšma — sf. (1) miško retuma, proguma: Sunku, bet gal par progšmą išlįsti iš tankmyno Varn … Dictionary of the Lithuanian Language
prošvaikštė — sf. (1) Lp laukymė, proguma, prošvaistė: Kelias nyko tamsioje prošvaikštėje rš. | prk.: Varšavas paimtas, Lyda paimta, o čia liko tik prošvaikštė (neužimtos žemės tarpas, juosta) Lp … Dictionary of the Lithuanian Language
prošvaistė — sf. (1) 1. šviesi vieta tarp debesų, pragiedrulis: Jau ir saulė per prošvaistę matyti Šil. Tiek lijo be jokios prošvaistės Dkš. Jau, musėt, pagadysis, bo antai jau prošvaistė matyties Vdk. Jokio plyšio, jokios prošvaistės danguje J.Dov. Ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
retis — 1 rẽtis sm. (2) DŽ, rė̃tis (2) BŽ495 1. Q127, B, CI478,481, R103, MŽ, N, [K] apleistas, nesėtas laukas, dirvonas, sena dobiliena: Tu, nenaudėli Pūky, taip jau susimislyk, kad tave Lauras arti nusiųs ant Kasparo rẽčių K.Donel. Vyrai rẽčiuos… … Dictionary of the Lithuanian Language
spraguma — 1 spragumà sf. (3b) 1. skylė, spraga tvoroje: Negali parlipt par tvorą, lįsk pro sprãgumą Ps. 2. iškirsta tiesi linija miške, proguma: Eik par tą sprãgumą, išeisi Šv … Dictionary of the Lithuanian Language